Jis buvo kilęs iš Trakijos ir turėjo didelę įtaką Graikijos istorijai, jo garbei buvo rengiamos misterijos, kurių turinys nėra žinomas. Manoma, kad Orfėjas buvo istorinė asmenybė, nors jau seniausiais laikais jo istoriškumas buvo neigiamas.
Nei Homeras, nei Heziodas Orfėjo nemini, bet jau Ibiko (apie 530 m. pr. Kr.) laikais jis buvo žinomas, o Pindaras (522–442 pr. Kr.) vadina jį „dainų tėvu“.
Nuo VI a. pr. Kr. jis laikomas žymiausiu Antikos poetu ir muzikantu, citros išradėju ir lyros patobulintoju (pridėjusiu dvi papildomas stygas). Savo muzika jis galėjęs ne tik nuraminti laukinius žvėris, bet ir perkelti medžius bei uolas, net sustabdyti upių tėkmę. Kaip muzikantas jis keliavo kartu su argonautais ieškoti aukso vilnos. Kartais jis apibūdinamas kaip vienas iš civilizacijos pradininkų, išmokęs žmoniją medicinos, rašto ir žemės ūkio darbų. Religiniame gyvenime Orfėjas buvo augūras ir pranašas. Jis praktikavo magiją ir astrologiją, sukūrė Apolono ir Dionizo kultus. Teigiama, kad lankėsi Egipte ir susipažino su Mozės raštais ir pomirtinio gyvenimo idėjomis.
Nors kilęs iš Trakijos, Orfėjas dalyvavo argonautų žygyje, kurio vadovas Jasonas iš Chirono buvo sužinojęs, kad tik padedant Orfėjui galės praplaukti pro sirenas. Jos gyvenusios trijose uolėtose salelėse ir dainuodavusios nuostabias dainas, kurios pritraukdavo jūreivius. Tuomet jos jūreivius suėsdavo. Orfėjas išgirdęs sirenų balsus, išsitraukė lyrą ir ėmė groti gražesnę nei sirenų muziką, taip nustelbdamas jų dainas.
Orfėjas ir Euridikė
Garsiausia istorija apie Orfėją yra susijusi su jo mylimąja Euridike, kurią jis vedė grįžęs į Trakiją iš argonautų žygio. Bėgant nuo Aristėjo, įkando gyvatė ir ji mirė. Orfėjas grojo tokias liūdnas dainas, kad dievai jam patarė pabandyti atgauti žmoną iš mirusiųjų karalystės dainomis. Orfėjas nuėjo į požemio karalystę, į Hado ir Persefonės valdas, ir suminkštino jų širdis savo dainomis, todėl jie leido Euridikę grąžinti į gyvųjų pasaulį. Bet su viena sąlyga, kad Euridikė eis iš paskos, o jis nebandys į ją atsigręžti, kol jie nepasieks žemės paviršiaus. Orfėjas sutiko, bet nesusilaikė ir žvilgtelėjo atgal ir prarado Euridikę. Jie susitiko tik po jo mirties.
Orfėjo ir Euridikės istorija turi įdomių panašumų į japonų mitą apie Izanagi ir Izanami.
