J. S. Bach Goldbergo variacijos styginiams

Gruodžio 2 dieną, 19 val.,
Vilniaus evangelikų reformatų parapija
Pylimo g. 18

Rusnė Kiškytė, smuikas
Ramūnas Zakaras, altas
Deividas Dumčius, violončelė

Šis kūrinys buvo išleistas 1741 metais, kai kompozitorius Johannas Sebastianas Bachas dar buvo gyvas, kaip 4-oji klavyro pratybų (Klavierübung) dalis. Vėliau jam prigijo Johanno Gottliebo Goldbergo, kuris laikomas pirmuoju šių variacijų atlikėju, pavadinimas.

Jaunasis virtuozas tarnavo kaip namų muzikantas Rusijos ambasadoriaus Saksonijoje grafo Hermanno Karlo von Keyserlingo dvare. Šeimininkas dažnai negaluodavo ir kentėjo nuo nemigos. Manoma, kad grafas J. S. Bachui užsakė parašyti išblaškančios muzikos, kurią naktimis gretimame kambaryje jam klavesinu grotų G. Goldberg’as. Didikas labai pamėgo šias variacijas ir kaip padėką (ar honorarą) įteikė kompozitoriui didžiulę auksinę taurę, pilną aukso monetų.

Pagal kitą versiją, J. S. Bachas kūrinį parašė kaip padėką H. K. von Keiserlingui už išrūpintas jam dvaro kapelmeisterio pareigas.
Variacijos parašytos dviejų manualų klavesinui. Šiuolaikiniai pianistai puikiai susitvarko su viena klaviatūra. Yra dvibalsių dalių, yra ir keturbalsių, tačiau trise šią muziką groti yra tobulai patogu.

Smuikininkas Dmitrijus Sitkoveckis pirmasis pritaikė variacijas trims styginiams ir kartu su pasaulinio garso kolegomis įrašė jas 1985 metais. Mes su nedideliais savo pakeitimais naudojame Federico Sarudiansky aranžuotą versiją.

Goldbergo variacijos – lyg brangakmenių vėrinys, kurį sudaro lygiai išdėstyti ir nuo unisono iki nonos išvystyti kanonai, o tarp jų žėri kitos dalys, parašytos fugetės, sicilianos, žigos, kapriso ar tokatos formomis. Kelios lėtosios dalys – guodžianti atsvara bendrai žvaliai nuotaikai.

Pačiame centre – iškilminga prancūziška uvertiūra, o paskutinė dalis – tikras pokštas. Mat Quidlibet reiškia „grok ką nori”, arba „grok, kaip sugebi”. Tradiciškai ją sudaro kelių temų supynimas, supainiojimas, o J. S. Bachas čia panaudojo liaudišką dainelę maždaug tokiu tekstu : „Kopūstai ir ropės mane išvijo. Jei mama būtų iškepus mėsos, būčiau pasilikęs”.

Įėjimas laisvas